Paroda
Tekstas, kuris tampa vaizdu: Pirmoji Pasaulyje Teksto imersinio meno paroda
Apie renginį
Maloniai kviečiame visus apsilankyti galerijoje-muziejuje adresu Visų Šventųjų g. 5-2, Vilnius.
Parodos autorius – menininkas Tomas Lagūnavičius.
Paroda veiks: nuo 2026 m. birželio 26 d. iki liepos 26 d.
Vilnius pastarąjį dešimtmetį tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio meno centrų Baltijos regione. Čia veikianti meno galerijose nuosekliai pristato tarptautinius projektus, kuriuose nagrinėjamos naujos meno formos, žiūrovo patirtis ir šiuolaikinės visuomenės problemos. Pastarųjų metų parodos vis dažniau orientuojasi ne į meno objekto kontempliaciją, o į žiūrovo įtraukimą į aktyvų interpretacijos procesą.
Šiame kontekste būsima Teksto imersinio meno paroda Vilniuje Tomo Lagūnavičius galerijoje – muziejuje ,įgauna ne tik meninę, bet ir filosofinę reikšmę. Ji kviečia permąstyti pačią paveikslo sampratą ir klausia, ar tapyba šiandien gali būti suvokiama kaip tekstas, o tekstas – kaip vizualinė patirtis.
Tarp tapybos ir filosofijos
Nuo Antikos laikų Vakarų estetika skyrė vaizdą ir žodį. Vienas buvo siejamas su regėjimu, kitas – su mąstymu. Tačiau XX amžiaus konceptualusis menas šią ribą pradėjo ardyti. Tekstas tapo meninės raiškos priemone, o kalba – ne tik aprašymo, bet ir kūrimo įrankiu.
Teksto imersinio meno idėja šią tradiciją pratęsia nauja kryptimi. Čia žodis nėra paaiškinimas šalia paveikslo. Jis tampa pačiu paveikslu.
Raidės, sakiniai, filosofinės sąvokos ir fragmentiški pasakojimai sudaro vizualinę kompoziciją, kurioje spalva, forma ir kalba veikia kaip lygiaverčiai estetiniai elementai.
Žiūrovas tampa skaitytoju
Šios parodos kūriniai nesiūlo vieno teisingo žvilgsnio.
Priešingai – kiekvienas paveikslas reikalauja laiko.
Žiūrėjimas čia palaipsniui pereina į skaitymą, o skaitymas – į interpretaciją.
Tai reiškia, kad kūrinys neegzistuoja kaip užbaigta forma. Jis gimsta kiekvieno lankytojo sąmonėje.
Šiuo požiūriu Teksto imersinis menas artimas Umberto Eco „atviro kūrinio“ sampratai, pagal kurią meno kūrinys nėra baigtinė reikšmė, bet interpretacijų galimybių laukas. Tuo pat metu jis rezonuoja su Jacques’o Derrida mintimi, kad prasmė nuolat atidedama ir niekada nėra galutinai užbaigiama.
Imersija be ekranų
Šiandien sąvoka „imersinis menas“ dažniausiai siejama su projekcijomis, dirbtiniu intelektu ar virtualiosios realybės technologijomis. Tačiau ši paroda siūlo kitą kelią.
Imersija čia kuriama ne technologijomis, o kalba.
