Šeima susiduria su paauglio psichinės sveikatos krize, atskleisdama kasdieniame gyvenime slypinčias traumas.
Floriano Zellerio pjesė „Sūnus“ gilinasi į jautrią ir aktualią psichinės ligos temą šeimoje, remdamasi paties dramaturgo asmenine patirtimi. Režisierius Ignas Jonynas, sugrįžęs į teatrą po sėkmingos karjeros kine, tyrinėja gilų sūnaus išgyvenimų poveikį išsiskyrusiems tėvams. Pjesė meta iššūkį žiūrovams akis į akį susidurti su neįvardijamu skausmu ir visuomenės spaudimu, kurie dažnai lydi psichologines traumas.
Šis pastatymas siūlo jautrų ir atvirą žvilgsnį į šeimos santykių sudėtingumą susidūrus su psichinės sveikatos iššūkiais. Jis kelia klausimą apie mūsų įgimtą laimės troškimą ir tai, kaip, jo siekdami, galime netyčia sukelti kančią artimiausiems žmonėms. Pasakojimas, kurį Zelleris apibūdina kaip klasikinę tragediją, veda į neišvengiamą pabaigą, skatindamas apmąstyti supratimo ribas ir prasmės paieškas susidūrus su nepaaiškinamu skausmu.