PREMJERA. Astrid Lindgren. RONJA PLĖŠIKO DUKTĖ, rež. Eglė ŠVEDKAUSKAITĖ

Įprastą plėšikavimu, susibūrimais ir dainomis pripildytą kasdienybę lyg dar vienas žaibas persmelkia žinia – kitoje pilies pusėje įsikūrė mirtinas Matiso priešas Burka su savo gauja. Kartu su Burkos plėšikais gyvena ir Burkos sūnus Birgas. Pirmą kartą jį pamačiusi Ronja pajunta, kad būtent tokio – panašaus į save mažo žmogaus ji visada ilgėjosi ir laukė. Nors iš pradžių vaikai kaip ir jų tėvai konkuruoja bei užsispyrę laikosi savo, pamažu drauge patirdami nuotykius ir išbandymus jie susidraugauja. Slapta judviejų draugystė tampa iššūkiu ne tik vaikams, bet ir plėšikų gaujoms, o vėliau virsta pabėgimu iš namų į mišką.

„Ronja plėšiko duktė“ – tai vienas žymiausių garsios švedų rašytojos vaikams Astridos Lindgren (1907–2002) kūrinių. Jos knygos išverstos daugiau nei į 95 kalbas. Astrida Lindgren pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, tarp jų – ir Hanso Kristiano Anderseno medalį – aukščiausią tarptautinį apdovanojimą, skiriamą vaikų rašytojams ir knygų iliustratoriams. Rašytoja sukūrė tokius legendinius, visame pasaulyje žinomus personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos.

„Ronja atsirado todėl, kad aš pati, gyvendama mieste, labai ilgėdavausi laukų ir gūdaus miško. Prasidėjo nuo to, kad ėmiau vaizduotis kalną, ant kalno plėšikų pilį, kuri staiga perskilo pusiau. „Kokie ten žmonės gyvena?“ – galvojau. Aha, viena plėšikų šeima turi dukterį, o kita sūnų. Visiškai kaip Romeo ir Džuljeta. Iš pradžių jie pykstasi, erzina kits kitą, bet pamažu susidraugauja...“, – yra sakiusi autorė.

„Ronja yra mergaitė, kuri išdrįsta pasirinkti savo kelią. Ir nors ji labai panaši į savo tėvą, tačiau negali sutikti su jo pasaulio matymu ir pasilikti jo pilyje, ji privalo savo kailiu patirti, ką reiškia draugystė, ką reiškia mylėti ir netekti. Vaikai, pabėgę iš namų į laisvę, miške ne tik subręsta, bet ir parodo suaugusiems, kad vienintelis kelias į stiprybę yra mokytis sugyventi ir susivienyti. Man atrodo, kad Astridos Lindgren kūrinyje užrašytos pamokos dabar be galo aktualios ir svarbios. Mūsų kuriama „Ronja plėšiko duktė“ – tai muzikali, šmaikšti ir tuo pačiu gili brandos istorija“, – sako spektaklio režisierė ir dramaturginės adaptacijos autorė Eglė Švedkauskaitė.

Spektaklyje skamba Agnės Matulevičiūtės „Vilkų lopšinė“, kurią atlieka „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos 4 klasės berniukų choras (meno vadovas Vytautas Miškinis, chormeisterė Daiva Leipuvienė).

Autorės teisių atstovė – „Nordic Drama Corner“ agentūra

Spektaklį finansuoja: Lietuvos respublikos kultūros ministerija