Pienas, kraujas ir medus

Rugsėjo 30 d. „Contour Art Gallery“ minės dešimties metų veiklos sukaktį.

Jubiliejų galerija pasitiks atidarydama parodą „Pienas, kraujas ir medus“. Paroda tampa proga apžvelgti ne tik pastarąjį galerijos dešimtmetį, bet ir procesą, per kurį iš idėjos, susitikimų ir nuoseklaus darbo išaugo šiandieninė galerija.

Būtent apie šį gyvą procesą kalba jubiliejinė paroda „Pienas, kraujas ir medus“, kurią kuruoja Prancūzijoje gyvenanti menotyrininkė Julija Dailidėnaitė Palmeirao. Parodos pavadinimas remiasi archetipinėmis, kultūroje nuo seno įsitvirtinusiomis gyvybės, pradžios, aukos ir brandos metaforomis.

Pienas čia žymi pradžią – rūpestį, priklausomybę, pažadą ir potencialą. Tai pirmasis etapas, kuriame gimsta idėjos, formuojasi menininko balsas, mezgasi ryšiai ir atsiranda pasitikėjimas.

Kraujas kalba apie gyvybę, aistrą ir atsidavimą. Apie kūrybos intensyvumą, pastangas, riziką, pažeidžiamumą ir laiką, kurio reikalauja bet koks tikras procesas. Galerijos istorijoje kraujas tampa metafora to, kas buvo įdėta į kiekvieną parodą, sprendimą ir bendradarbiavimą – visko, kas ilgainiui tapo bendros kultūrinės atminties dalimi.

Na o Medus žymi brandą. Ji neatsiranda savaime, jai reikia daugybės skrydžių, surinktų žiedadulkių ir bendro avilio darbo. Taip ir galerijos dešimtmetis yra daugelio žmonių pastangų rezultatas. Per dešimt metų susiformavo ne tik atskirų iniciatyvų visuma, bet ir kultūrinė terpė, kurioje kaupiasi patirtis, atmintis bei išliekamoji vertė.

„Pienas, kraujas ir medus“ nėra retrospektyvinė paroda ir nesiekia chronologiškai perpasakoti galerijos istorijos. Ji veikiau siūlo į galeriją pažvelgti kaip į gyvą organizmą, kurio egzistavimą palaiko nuolatinė kūrybos, santykių ir patirties apytaka. Parodoje susitinka skirtingų kartų, disciplinų ir meninių praktikų autoriai. Tapybos, fotografijos ir skulptūros nejungia vieninga estetika ar viena konkreti tema. Jas sieja tai, ką kuratorė Julija Palmeirao vadina kūrybos metabolizmu – nuolatiniu medžiagų, idėjų, patirčių ir prasmių virsmu.

„Man buvo svarbu dešimtmetį matyti ne kaip liniją nuo pradžios iki dabarties, o kaip metabolinį procesą. Galerija nuolat priima, perdirba ir perduoda idėjas, patirtis, santykius. Todėl parodoje skirtingi kūriniai veikia kaip atskiri augimo liudijimai ir kartu tampa vieno didesnio pasakojimo apie meno lauką fragmentais“, – teigia parodos kuratorė Julija Palmeirao.