Nepažintas Klova

Koncertas skirtas kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms

Nuo legendinių „Pilėnų“ iki neatrastų kūrybos puslapių

Ką iš tiesų žinome apie Vytautą Klovą? Legendinė opera „Pilėnai“ – pirmoji asociacija daugeliui. Tačiau už kompozitoriaus palikimo bei vieno garsiausių lietuviškos operos kūrinių slypi gerokai daugiau: beveik 400 muzikos kūrinių, įskaitant ir kitas operas, dešimtmečiai pedagoginio darbo ir net kita, mažiau pažįstama kūrėjo pusė – dailė.

Būtent kitokį Klovą kviečia atrasti ansamblis „Lietuva“. Minint V. Klovos 100-ąsias gimimo metines, spalio 15 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyks koncertas „Nepažintas Klova“. „Lietuvos“ choro, solistų ir nacionalinių instrumentų orkestro ruošiama programa taps ne tik koncertu, bet ir jaukiu pažintiniu vakaru, kviečiančiu iš naujo atrasti vieną ryškiausių XX a. lietuvių kompozitorių – jo kūrybą, asmenybę ir mažiau girdėtas gyvenimo istorijas.

„Man atrodo, kad Vytautas Klova greičiausiai ir išliks tautos atmintyje kaip „Pilėnų“ kompozitorius. Ir tai nėra kažkoks prakeiksmas, nes būti Oginskio „Polonezu“ juk nėra blogai. Bet V. Klova yra parašęs ir daugiau nuostabių kūrinių, kurie, aš manau, dar atras savo kelią į atlikėjų širdis“, – apie kompozitoriaus palikimą yra sakiusi muzikologė Jūratė Katinaitė.

„Vytautas Klova – vienas tų Lietuvos kultūros milžinų, kurių kūrybą, manome, verta ne tik saugoti, bet ir iš naujo prikelti. Pradėję gilintis į jo palikimą suprantame, kiek daug Klovos dar nesame girdėję ir kiek mažai pažįstame patį žmogų. Ansambliui „Lietuva“ svarbu grąžinti į sceną tokius kūrėjus ir jų darbus ne vien dėl istorinės atminties – norime parodyti, kiek daug turime kuo didžiuotis. Tai viena iš mūsų naujo sezono kampanijos „Pažadinkime milžinus“ idėjų. Beje, pirmąją užuominą apie nepažintą Klovą jau matote koncerto plakate: mažai kam žinoma, kad prieš pasirinkdamas muziką V. Klova studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute – piešė, tapė, kūrė dekoracijas spektakliams. Koncerto plakate panaudotas paties Vytauto tapytas paveikslas“, – apie sumanymą pasakoja ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas. Koncertinė programa pristatyta dar birželį Tirkšlių pušyne, kompozitoriaus gimtame krašte.

Klausytojai leisis į muzikinę kelionę per skirtingus kompozitoriaus kūrybos etapus bei žanrus – nuo jautrių liaudies dainų interpretacijų iki „Pilėnų“. Programoje netrūks platesnei publikai atpažįstamų opusų, tačiau ypatingų atradimų ji žada lietuviškos muzikos ir klasikos gerbėjams bei gurmanams, vertinantiems melodingumą, epinę lyriką ir dramatizmą, subtilias ir kartu išraiškingas vokalines bei chorines faktūras, meistriškai atskleidžiamas nacionalinių instrumentų spalvas ar rečiau scenose atliekamus kūrinius. Atsivers ir ansamblio archyvai: į sceną sugrįš kūriniai, kadaise sukurti ar pritaikyti būtent „Lietuvos“ atlikėjams, tačiau jau seniai neskambėję. Nors rašyta tautinių instrumentų orkestrui, tačiau skambėjime jaučiamas itin didelio orkestro mastas ir simfoniškumas.