Premjera, tyrinėjanti liminalią „Limbo“ erdvę per įvairias prizmes – nuo Dantės iki šiuolaikinės dislokacijos.
Režisierius Ilja Moščickij, žinomas dėl savo novatoriško požiūrio į žiūrovo ir atlikėjo sąveiką, gilinasi į daugialypę „Limbo“ sąvoką. Šis pastatymas žada įtraukiantį netikrumo, praradimo ir virsmo būsenų tyrimą, brėžiant paraleles tarp klasikinės literatūros ir šiuolaikinių dislokacijos bei emocinių pasekmių patirčių.
Spektaklyje „Limbo“ koncepcija naudojama kaip metafora įvairioms žmogiškosioms būklėms – nuo filosofinių iki giliai asmeniškų. Tai galimybė susidurti su sudėtinga tema, pateikta per unikalią teatro prizmę, siūlančią turtingą interpretacijų ir emocinio rezonanso audinį.