Patirtinis spektaklis ''Kolonija Antika'' (rež. P. Markevičius)

Kolonija Antika atveria vartus miesto svečiams!

Įžengus pro sunkias metalines Lukiškių kalėjimo II korpuso duris atsidursi izoliuotame mitiniame mieste-kolonijoje. Tai – ne tokia tolima distopija, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įtaigi senovė, pavojingai atpažįstama dabartis ar užprogramuota ateitis? Ar tai – vienas ir tas pats?

Keliuose Lukiškių kalėjimo aukštuose vienu metu vykstantis „Kolonija Antika“ veiksmas kviečia žiūrovus laisvai judėti ir rinktis savo patirties maršrutą. Pasitikėk likimu ir leiskis vedamas pirmyn į distopinį pasaulį.

Imersinio (patirtinio) spektaklio centre – amžinas atsinaujinimo ciklas. Chaosas čia griauna sustabarėjusias formas ir atveria naujas galimybes. Erdvėse išnyrantys pasakojimo fragmentai leidžia kiekvienam susidėlioti savo istoriją, patiriant ją iš skirtingų perspektyvų. „Kolonijoje Antikoje“ sąmoningai tolstama nuo įprasto teatro. Sukurta aplinka provokuoja ritualą – kaip atsaką į griūtį ir būdą išlikti.

Distopija, kurioje atgimimas ir griūtis neatskiriami. Ką tau tai primena?

Kritikų ir žiūrovų atsiliepimai

„Kolonija Antika“ akcentuoja potyrį, kviečia galvoti, ką jaučiame būdami šioje erdvėje. Koks jausmas klaidžioti iš pradžių išties nelabai aiškia koridorių sistema, girdėti per visus aukštus aidinčius aktorių balsus ar pučiamą ragą, uosti smilkalus ir ieškoti, iš kur jie sklinda?

Aistė Šivytė „Efemeriška antikos impresija“ 7md – Septynios meno dienos

Žodžiai čia svarbūs ne kaip informacija, o kaip emocija. Ir, tiesą sakant, ne tiek pats tekstas, kiek jo nebuvimas, nesuprantamumas, trūkinėjimas ir įtrūkius užpildanti Ernesto Kaušylo muzika bei čia susirinkusiųjų kūnai kuria Kolonijos patirtį.

Kristina Steiblytė „Šešėliai ir vaiduokliai“ Menų faktūra

Gali žiūrėti iš šono, iš viršaus, ar iš apačios. Kažkas tave seka, o tu seki kažką kitą. Galiausiai supranti, kad viskas yra ciklas ir tai – tik mintys.

Rūta Kyguolytė

Spektaklis „Kolonija Antika“ – tiems, kurie ieško nestandartinio teatro be tradicinės scenos, fragmentiškumo ir gero, gilaus garso. Tai patirtis norintiems patyrinėti būsenas ir patiems susidėlioti performanso eigą.

Laurynas Jurgelis