Keturios ukrainietės bėga nuo karo, ieškodamos prieglobsčio ir naujo gyvenimo už Europos sienos.
Natalkos Vorožbit pjesė, parašyta specialiai Miuncheno „Kammerspiele“ teatrui ir vėliau pastatyta Kyjive, siūlo jautrų ir juodojo humoro kupiną žvilgsnį į pabėgėlių patirtį. Ji gilinasi į sudėtingas emocijas ir konfliktus, kylančius tarp karo išvarytų žmonių, tyrinėdama išdavystės, oportunizmo ir atsparumo temas paprastų žmonių akimis. Režisierius Maksym Holenko pabrėžia teatro vaidmenį reaguojant į šiuolaikines krizes, pažymėdamas, kad „Žalieji koridoriai“ yra kritikų pripažintas ir populiarus pastatymas. Pjesėje naudojamas juodasis humoras, padedantis įveikti neviltį ir suteikiantis unikalų požiūrį į žmogiškąją karo kainą bei iššūkius, su kuriais susiduria saugumo ieškantys žmonės.